Taikos vėliava
TAIKOS VĖLIAVA – MŪSŲ MOKYKLAI!
2017 metų rugsėjo 1 dienos šventė buvo kiek kitokia nei kitos.
Tądien progimnazijoje viešėjo Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie
Jungtinių Tautų koordinatorė Lietuvoje daktarė Auksė Narvilienė, kuri
iškilmingai įteikė progimnazijai Taikos vėliavą. Tai gražus visos mokyklos
bendruomenės veiklos įvertinimas ugdant jaunuosius Lietuvos piliečius,
integruojant judėjimo negalią ir kitus specialiuosius poreikius turinčius
vaikus į mus supantį pasaulį, mažinant patyčias ir skleidžiant santarvės,
supratimo bei dvasinio gėrio šviesą. Ši vėliava
– simbolinis įpareigojimas saugoti žmonijos meno, mokslo ir kultūros vertybes,
ginti taiką ir skleisti taikaus šalių, tautų, religijų bendradarbiavimo idėją.
Lietuva yra pirmoji valstybė pasaulyje, kuriai suteiktas Taikos Respublikos
vardas, o mūsų progimnazija – dešimtoji šalies mokykla, gavusi tokį svarbų
apdovanojimą ir kartu įpareigojimą kiekvienam bendruomenės nariui mylėti savo
Tėvynę, gerbti savo ir kitas tautas, kultūrų įvairovę, gerbti žmogaus teises,
saugoti ir puoselėti mūsų tikruosius namus – mūsų planetos gamtą, aktyviai
reikšti savo pilietinę poziciją, priimant mums ir mūsų vaikų ateičiai svarbius
sprendimus.
Taikos vėliava – tai raudonas žiedas, apjuosiantis tris raudonus
skritulius baltame fone. Šį simbolį galime suvokti kaip tvirtą šeimą – mamą,
tėtį, vaiką, arba kaip bendruomenę – šeimą, mokyklą, mikrorajoną, arba kaip
šalį – mokyklą, miestą, valstybę. Žinoma, kiekvienas vėliavos simbolikoje
tikriausiai suras ir sau pritaikys kitokias reikšmes, bet tikimės, kad jos bus
taikos, kultūros ir gėrio nešėjos.
Impulsą vėliavos simbolikai davė rusų dailininko Andriejaus
Rubliovo ikona Trejybė. Šis simbolis yra įvairiose tautose, religijose
ir kultūrose, pradedant neolito laikotarpiu. Trijų skritulių, apjuostų ar
neapjuostų žiedu – simbolis randamas Meksikoje, Japonijoje, Senovės Graikijoje,
ant Senojo Egipto valdovų daiktų, senovės Indijos žynių rūbų, ant keltų monetų,
skitų ir slavų papuošalų, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Trys skrituliai – Čintamani
– seniausias Indijos pasaulio laimės įvaizdis. Jis randamas Dangaus
šventykloje Kinijoje, Samarkando herbe, Tamerlano ženkle. Tibete jis laikomas Trijų
brangenybių simboliu. Jis taip pat randamas ant kryžiuočių skydų,
popiežiaus herbe, aiškiai matomas garsiame Memlingo paveiksle ant Kristaus
krūtinės, taip pat Strasbūro Madonos paveiksle, senuose ispanų
paveiksluose, senojoje šv. Mikalojaus ikonoje Barėje ir daugelyje kitų ikonų
bei bažnyčių dekore.
Ji buvo iškelta ant aukščiausių planetos viršūnių, Šiaurės
ir Pietų ašigalių, jai plevėsuojant vykdomos įvairios tarptautinės kultūrinės
akcijos. 1990 m. Taikos vėliava pirmą kartą buvo iškelta virš planetos į
kosminę erdvę ant orbitinės stoties Mir, kur išbuvo 10 dienų, o
1997 metais vėl iškelta orbitinėje stotyje, kurioje dirbo daug tarptautinių
ekipažų. Ji pabuvojo ir ant JAV kosminių aparatų, susijungiant Space Shuttle
su Mir. Amerikiečių astronautas Maiklas Foelas pasakė: „Mes
iškėlėme šią Taikos vėliavą į kosmosą, kad dar kartą primintume visiems žmonėms
apie mūsų visuotinę atsakomybę už žmonijos ir planetos likimą... Žmogaus
skrydžiai į kosmosą... – tai pirmieji žingsniai link vieningos kultūros, kurios
simbolis yra Taikos vėliava". 1999 m. Taikos vėliava buvo nugabenta į
Pietų ašigalį, o vėliau įteikta Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui Kofi
Ananui.
Taikos vėliavos komiteto
pirmininkė Dr. Alisija Rodriges sakė – „Tapkime patys Taikos vėliavomis!“ Neškime Meilę, Džiaugsmą, Grožį ir Šviesą.
