Informatika pradiniame ugdyme
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras vykdo projektą „Informatika pradiniame ugdyme“, skirtą pradinio ugdymo informatikos turiniui sukurti ir išbandyti. Projekto trukmė – 2017 m. vasaris – 2018 m. rugpjūtis.
APSKRITO STALO DISKUSIJA KLAIPĖDOS MIESTO MOKYKLŲ PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJAMS
2018 m. balandžio 17 dieną Martyno Mažvydo ir Gedminų
progimnazijų mokytojos pakvietė miesto metodinių būrelių pirmininkus į miesto
pradinių klasių mokytojų apskrito stalo diskusiją „Informatika pradiniame ugdyme“. Diskusijoje
dalyvavo 20 mokyklų atstovai. Mokytoja Žaneta Norkuvienė pristatė informatikos
pradiniame ugdyme programos metmenis, mokytoja Vida Bartkienė dalyvius supažindino su
projekto pasiūlytomis priemonėmis, mokytoja Vida Šiuparienė sudomino
dalyvius informatika be kompiuterio, Paulina Miklovaitė kalbėjo apie saugų
internetą, o mokytojos Daiva Stasiulienė, Ingrida Sudeikienė, Daiva Gaučytė,
Vilma Gaidjurgienė pristatė kaip Gedminų
progimnazijoje pradinukai integruoja
informacines technologijas pamokose.
Apskrito stalo dalyviai įsitikino, kad informatika pamokose įdomus ir reikalingas
dalykas. Dalyviai nutarė ruoštis projekto „Informatika pradiniame ugdyme“ II
etapui.
STAŽUOTĖ OLANDIJOJE
Skaitmeninis raštingumas pradinėse
klasėse – Lietuvos pradinukų ateitis
Lietuvoje nuo 2020
metų planuojama integruoti informatikos
ugdymo programą į pradinių klasių programą, o iki to laiko tikimasi visiškai tam
pasiruošti. Tuo tikslu nuo 2017 m. vasario mėn. dešimt Lietuvos mokyklų yra
pakviestos dalyvauti respublikiniame projekte “Informatika pradiniame ugdyme”,
kurį iniciavo ir kuruoja Lietuvos Respublikos švietimo ministerija ir Ugdymo
Plėtotės centras, bendradarbiaujama su Vilniaus universiteto dėstytojais,
verslo atstovais.
Dešimt mokyklų iš įvairių miestų ir miestelių , o tarp jų Klaipėdos Martyno
Mažvydo ir Klaipėdos Gedminų progimnazijų pradinių klasių mokytojos, jau metus integruoja informatikos programos turinį į įvairių
dalykų pamokas. Tikslas – ugdyti mokinių informatinį mąstymą, programavimo
įgūdžius, kurti skaitmeninį turinį, spręsti problemas, mokytis valdyti
išmaniąsias technologijas. Projekte dalyvaujančių mokyklų mokytojų komandos
dalyvauja įvairiose veiklose:
seminaruose, pažintiniuose vizituose, vyksta
bendradarbiavimas tarp mokyklų, susitikimai su mokslininkais bei švietimo
ministerijos atstovais.
Pasaulinė
informacinių technologijų kompanija, programinės įrangos tiekėja „Bentley
Systems“ projekto „Informatika pradiniame ugdyme“ dalyviams padovanojo edukacinę
kelionę į Olandiją. Stažuotę organizuoti padėjo Vilniaus universiteto profesorė
Valentina Dagienė.
Mokytojos V. Bartkienė, V. Šiuparienė, D.
Stasiulienė ir J. Jankutė lankėsi Groningeno miesto šešiose pradinėse mokyklose, susitiko su jų direktoriais,
pavaduotojais, stebėjo pamokas, veiklas, diskutavo su mokytojais.
Olandijoje pradinę mokyklą vaikai gali pradėti lankyti
sukakus ketveriems metams. Nuo penkerių metų visų vaikų pradinis ugdymas jau yra
privalomas, trunka aštuonerius metus. Komplektuojamos
gana didelės pradinio ugdymo klasės, jose vidutiniškai mokosi 26 mokiniai. Mokyklų erdvės
pritaikytos vaikams taip, kad jie galėtų vykdyti praktines užduotis, dirbti
grupėse ir individualiai, pailsėti jaukiuose poilsio kampeliuose, o pertraukas
praleisti lauke. Mokytojai dažnai mokinius skirsto į
grupes, diferencijuoja grupėms užduotis, veiklas, keičia jas kas keliolika
minučių. Vaikų
ugdymas pradinėse klasėse remiasi dinaminiais užsiėmimais, žaidybinių veiklų
įvairove, daug dėmesio skiriama probleminiam mokymui, projektinei veiklai,
inžineriniams dalykams. Baigus pradinę mokyklą, dvylikamečiai, remiantis
mokytojų rekomendacijomis ir baigiamojo testo rezultatais, mokymą tęsia vienoje
iš trijų tipų vidurinių mokyklų: viena jų parengia mokinius profesinei
mokyklai, į ją nukreipiama apie pusė vaikų, kita atveria kelią toliau mokytis
kolegijoje ar taikomųjų mokslų institute ir trečioji skiriama norintiems
mokytis universitetuose. Labiausia įstrigo planavimas:
planuoja visi ir visur. Net keturmečių klasėse kabo didelis stendas, surašyti
visų klasės vaikų vardai ir kiekvienas vaikas nusimato sau užduotį savaitei ar
dienai. Penkiamečiai planuoja po kelias užduotis per savaitę. Taip vaikams
suformuojamas įgūdis planuoti savo veiklą ir atsakyti už pasiektus rezultatus.
Skaitmeninio raštingumo mokoma integruotai per įvairių
dalykų pamokas jau nuo ketverių metų. Klasėse gausu įvairių priemonių
(planšetinių, nešiojamųjų kompiuterių, interaktyvių lentų, „Bee-Bot“ robotukų,
įvairiausių „Lego“ rinkinių, loginių žaidimų), tačiau tik po keletą vienetų,
todėl mokytojos labai dažnai organizuoja grupinį darbą. Mokytojos iš Klaipėdos
buvo maloniai nustebintos, kad olandai, integruodami informatiką, naudojasi
mokyklose labai panašiomis priemonėmis kaip ir projekto dalyviai Lietuvoje,
taip pat vis dar yra ieškojimų kelyje ir beveik metus Groningeno miesto 17-oje
pradinio ugdymo mokyklų vyksta panašus skaitmeninio raštingumo projektas.
Vizitų metu išgirsta nuolat lektorių kartojama tiesa “ leiskime vaikams veikti ir klysti, vaikai
mokosi analizuodami savo klaidas”, sužavėjo mokytojas ir atvers joms naujas
galimybes bendraujant su mokiniais
savose mokyklose.
Straipsnį paruošė:
Klaipėdos Gedminų progimnazijos direktoriaus pavaduotoja
ugdymui Daiva Stasiulienė ir pradinių klasių mokytoja Jūratė Jankutė
Klaipėdos Martyno Mažvydo pradinių klasių mokytojos Vida
Bartkienė ir Vida Šiuparienė
MARTYNAS USELIS APDOVANOTAS DIPLOMU IR DOVANOMIS PARODOJE MOKYKLA 2017
INFORMATIKOS IR INFORMATINIO MĄSTYMO KONKURSO BEBRAS REZULTATAI
Martynas Uselis 2alfa kl. - tryliktas tarp šalies antrokų. Jis kviečiamas į "Bebro" apdovanojimų šventę kaip daugiausiai taškų surinkęs mokinys.
Pirmos vietos savivaldybėje: Saulė Kazelskaitė 1alfa kl., Martynas Uselis 2alfa kl..
Antros vietos savivaldybėje: Edvinas Repšas 1alfa kl., Vykintas Žeimys 2alfa kl., Eglė Vintilaitė 3c kl..
Trečios vietos savivaldybėje: Lukas Surblys 1alfa kl., Skirmantas Ilgas 2alfa kl., Aras Petronis 4a kl..
STAŽUOTĖ SUOMIJOJE TURKU MIESTE
Daugiau nuotraukų rasite Renginių galerijoje.
Pradinių klasių mokytojų vizitas į Suomijos mokyklas
Daug girdime apie Suomiją, ypač
pastaraisiais metais. Trumpai pabandysiu apibendrinanti Suomijos švietimo esmę
ir skirtumus nuo Lietuvos. Visų pirma, Suomijoje ugdymas remiasi trimis
lygiaverčiais komponentais – žiniomis, įgūdžių ir vertybių formavimu.
Lietuviškoji ugdymo sistema iš esmės grindžiama žiniomis. Bendrosiose programose,
žinoma, daug prirašyta ir apie įgūdžius, ir vertybėms skiriama kelios dešimtys
puslapių, tačiau realybėje, pamokose vyksta mokymas, mokymas, žinių tikrinimas
ir tik retkarčiais – mokymasis.
Suomijos mokyklose nurodymų, kaip
reikia mokyti vieną ar kitą temą, sudaryti pamokų scenarijus, kokią medžiagą
pasirinkti ir t. t., beveik nėra. Yra nurodomas žinių lygis, susitarta, kokių
įgūdžių ir vertybių mokiniai turi įgyti, ir viskas. Tačiau čia reikia pridurti,
kad Suomijoje mokytojo specialybė yra viena geidžiamiausių, kad į vieną
mokytojo vietą stoja maždaug 10 norinčiųjų.
Lyginant su
kitomis švietimo sistemomis, suomių vaikai retai kada laiko egzaminus ar daro
namų darbus (iki kol nepasiekia paauglystės). Tai grindžiama pasitikėjimu,
siekiu sudaryti vaikui sąlygas mokytis pačiam, jo nespaudžiant, netikrinant
tiesmukiškai. Tačiau daug teikiama pagalbos. Per pirmuosius devynerius mokslo
metus (pagrindinė mokykla) 30 proc. mokinių suteikiama papildoma pagalba,
vadinamosios specialiojo mokymosi grupės. Tikriausiai todėl skirtumas tarp
silpniausių ir stipriausių mokinių yra mažiausias pasaulyje.
Na bet viena skaityti apie Suomijos
mokyklas, o kita – patiems pamatyti bent kelias mokyklas, stebėti pamokas,
kabėtis su mokytojais. Pasaulinė IT kompanija, programinės įrangos tiekėja
„Bentley Systems“ surinko lėšas ir padovanojo pradinių klasių mokytojams
kelionę į Suomijos mokyklas. Daug prisidėjo Turku universitetas, kuriame yra
fakultetas, rengiantis mokytojus: suorganizavo vizitus trijose mokyklose, buvo
sudarytos sąlygos visas dienas stebėti įvairias pamokas, kalbėtis su
mokytojais, reflektuoti. Lietuvių delegacija buvo didelė, 24 pradinių klasių
mokytojai, keletas darbuotojų iš Ugdymo plėtotės centro ir Švietimo ir mokslo
ministerijos, delegacijai vadovavo Vilniaus universiteto prof. Valentina
Dagienė – iš viso 29 žmonės.
Mokytojai buvo iš įvairių Lietuvos
vietų, dešimties mokyklų: Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla, Klaipėdos M. Mažvydo progimnazija , Klaipėdos Gedminų , Rokiškio J.
Tūbelio progimnazija,Šiaulių r. Aukštelkės mokykla – daugiafunkcinis centras,
Vilkaviškio „Santakos“ gimnazija, Vilniaus „Žiburio“ pradinė mokykla – tai informatikos ugdymo pradinėse
klasėse, informatinio mąstymo ugdymo, informacinių technologijų integravimo į
įvairius dalykus grupė. Tai mokyklos, kurios savanoriškai išsakė norą kurti ir
išbandyti informatikos ugdymo turinį savo pradinėse klasėse, eksperimentuoti ir
kitais metais apibendrintus rezultatus pasiūlyti kitoms mokykloms. Informatikos
ugdymu siekiama ne tik integruoti informacines technologijas gerinant dalykų
mokymąsi, didinant mokinių motyvaciją, bet, svarbiausia, ugdyti mąstančius,
gebančius spręsti įvairias problemas ateities piliečius. Ne veltui nemažai
šalių vis labiau kreipia dėmesį į informatinio mąstymo (Computational Thinking) ugdymą. Sutelktas Lietuvos mokyklų
dešimtukas rengia inovatyvių pamokų pamokas, tariasi su Vilniaus universiteto grupele
informatikos mokslininkų, išbando pamokų scenarijus savo klasėse.
Turku universitete prof. E. Sutinen
iniciatyva įkurtas Ateities technologijų centras subūręs didelį studentų,
doktorantų, mokytojų, mokslininkų būrį (https://tt.utu.fi/en/computer-science-education). Pagrindinį dėmesį skiria ne tik
informatikos mokymo tyrimams, bet ir ateities technologijų, kurie padėtų
žmonėms geriau gyventi ir ypač mokytis, kūrimui. Čia prieš 12 metų sukurta
vizuali mokymosi aplinka ViLLE išaugo į modernią pasaulinę sistemą, kuria
norėtų naudotis daugelis šalių. Daugiau kaip pusė Suomijos mokyklų naudoja
ViLLE matematikai ir pradeda taikyti informatiniam mąstymui ugdyti.
Lankėmės trijose mokyklose: tradicinėje
vidurinėje Klassillinen mokykloje, dviejų mokyklų centre Nossi – viena jų
skirta būsimų mokytojų praktikai, antroji – tarptautinė, mokosi suomių vaikai,
tačiau dalis pamokų vyksta anglų kalba – ir pradinio ugdymo mokykloje Pääskyvuoren.
Klassillinen mokykloje direktorius Esko Heikkonen (jis taip pat yra Turku
savivaldybės mokyklų tarybos pirmininkas) pristatė apskritai Suomijos švietimą,
vyko diskusija.
Pääskyvuoren pradinėje mokykloje stebėjome,
kaip antrokai, trečiokai sprendžia matematikos uždavinius naudodamiesi ViLLEs
sistema. Įdomiausia pamatyti nuo pat pradžių, kaip vaikai savarankiškai prieš
pamoką atsineša iš koridoriuje laikomus nešiojamus kompiuterius, juos įjungia,
susiranda reikiamą programą ir nieko neraginami, neskubinami, kiekvienas savo
tempu, ima ir sprendžia uždavinius. Žinoma, yra vaikų, kuriems kažkas
nesuveikia, įstringa, tada kviečia pagalbon mokytoją. Jei sprendžiant uždavinį
kažko nesupranta, pirmiausia tariasi su draugais, tik paskui kreipiamasi į
mokytoją (kiek stebėjome, daugeliu atveju pasitarimas su draugais padėdavo
rasti sprendimą).
ViLLEs mokymosi programa naudojama
informatikos gebėjimams ugdytis integruojant su matematika. Mokiniai sprendžia
daug įvairaus tipo uždavinių, dalis rutininių, testuojamo pobūdžio, bet dauguma
– dinamiški, interaktyvūs, žaidybiniai. Aplinka grindžiama nuolatiniais
tyrimais (analitika, statistika) ir praktiniu bendradarbiavimu su mokyklomis ir
mokytojais. Atlikus tyrimus, pastebėta, kad ViLLE užtenka naudoti vieną pamoką
per savaitę ir jau galima pastebėti apčiuopimų matematikos pagerėjimo
rezultatų. Turku universitetas sutinka bendradarbiauti ir sudarysime galimybes
šiais metais ViLLE išbandyti trijose pradinio ugdymo mokyklose. Pažiūrėsime, ar
tikrai taip ir Lietuvos mokyklose. Eksperimentą pradėsime jau po savaitės:
kiekvienoje mokykloje vienos klasės trečiokai vieną pamoką per savaitę mokysis
matematikos naudodami ViLLE, o lygiagrečios klasės mokiniai mokysis įprastu
būdu atlikdami pratybų užduotis ir pan. Šitaip bus mokomasi 15 savaičių.
Suomiai atvyks į kiekvieną iš šių mokyklų, padės susitvarkyti sistemą,
paaiškins, stebės, kaip mokiniai jaučiasi, kokių sunkumų jiems kyla.
Įdomu pastebėti, kad šis
savanoriškais pagrindais atsiradęs projektas pritraukia nemažai pagalbininkų,
darbuojasi ne tik mokyklų mokiniai ir mokytojai, Ugdymo plėtotės centro entuziastai
ar Vilniaus universiteto informatikų grupelė, bet ir talkina Turku universiteto
profesoriai, doktorantai. Visai netikėtai atsirado informatikos profesorius Lasse
Bergeroth, kuris seniai išmokęs lietuvių kalbą ir sutiko talkinti verčiant
aplinką, pranešimus, užduotis (o jų daug, vien aplinkos meniu ir pranešimų –
per 10 tūkst. eilučių, o uždavinių penkiolikai savaitei reikės per pusę
tūkstančio.
Štai keletas
minčių, kurias išsakė vizito mokytojai.
------- Pastebėjimai iš mokyklų:
pasitikėjimas, ramybė, saugumas, laisvė, mokykla be „sienų“, kurioje sudarytos
sąlygos mokinių kūrybai ir individualiam mokymuisi, šiltas bendravimas, pagarba
kiekvienam ugdymo proceso dalyviui, mokinių savarankiškumas ir atsakingumas,
pasitikėjimas mokytoju, įvairiomis priemonėmis aprūpintos mokymosi erdvės,
aukštos kvalifikacijos mokytojai. Savo veikloje ketinu taikyti, kai kuriuos
elementus: dar didesnis mokinių savarankiškumas ir atsakomybė už savo atliktą
darbą, daugiau laisvės planuojant pamoką, racionaliau išnaudosiu klasės erdves,
sulėtinsiu tempą, juk mažiau yra daugiau! (Laima Bukauskienė, Druskininkų
„Saulės“ pagrindinė mokykla)
------ Mane labai sužavėjo
estetiškai įrengtos Suomijos mokyklų klasės bei fojė erdvės, kuriose mokiniai
gali dirbti savarankiškai ar grupėse, pailsėti, pabendrauti, paskaityti knygą
ar pažaisti. kadangi mūsų mokykloje yra dideli ir erdvūs koridoriai, bandysim
sukurti panašias edukacines erdves. Patiko mokinių savarankiškumo ugdymas,
mokymas planuoti savo laiką ir darbus (darbai, kuriuos reikia atlikti, surašyti
lentoje, parašant datą iki kada atliekama viena ar kita užduotis). Puikiai būtų
galima įgyvendinti principą mokyti mažiau, bet giliau. (Lina Vanagaitienė,
Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla)
------- Labiausiai sužavėjo Suomijos vaikams sudarytos galimybės mokytis per praktines veiklas, kai vertinamas ne tik rezultatas, bet ir ugdymo procesas. Iš pokalbio su V. Dagiene prisimenu jos kolegos olando išsakytą nuomonę apie tai, kad jam nesuprantama, kodėl mūsų mokytojai trukdo vaikams mokytis neleisdami pasitarti ir diskutuoti pamokoje