Kai Klaipėda juda, mokyklos bendruomenė kūryboje atranda M. K. Čiurlionį ir gamtą
Kai Klaipėda juda, mokyklos bendruomenė kūryboje atranda
M. K. Čiurlionį ir gamtą
2025-ieji Lietuvoje paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais.
Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazija šiuos mokslo metus pradėjo įspūdingai –
jau trečius metus iš eilės mokyklos bendruomenė rinkosi į žygį, apjungiantį
judumą, visuomeniškumą, kūrybą ir gamtos pažinimą.
Žingsniai, virtę medžiais
Šiemet prisijungė net 770 dalyvių – mokiniai, mokytojai, tėvai. Visi kartu
jie nuėjo apie 12 milijonų žingsnių. Skaičiai įspūdingi, bet dar svarbiau, kad
tie žingsniai virto 42 tūkst. virtualių medžių – simboliu, jog kiekvienas mūsų
judesys gali prisidėti prie gamtos saugojimo.
Pačių mažiausių kelionė į kūrybą
Pirmokams ši diena buvo tikra kelionė atradimų link. Jie žygiuodami iki
Ievos Simonaitytės kalno rinko lapus, šakeles, kankorėžius. Tai, kas paprastai
lieka po kojomis, tą rytą tapo lobiu. Grįžę į mokyklos stadioną mažieji kūrė
savo pirmąsias kompozicijas – žiūrėdami į gamtos formas bandė įsivaizduoti,
kaip į jas būtų pažvelgęs pats M. K. Čiurlionis.
Žygis per Smiltynę ir kūryba pajūryje
Tuo metu 2–8 klasių mokiniai Smiltynėje ne tik žygiavo, bet ir atliko
įvairias veiklas – skaičiavo nueitus žingsnius, rinko gamtines medžiagas,
dalyvavo švaros akcijoje. Pasiekę paplūdimį, mokiniai iš surinktų medžiagų kūrė
kompozicijas, įkvėptas M. K. Čiurlionio kūrybos idėjų.
Smėlyje gimė pilys, peizažai, improvizuotos sonatos. Antrokai Viltė ir
Gustas juokavo, kad jų pastatytoje pilyje „apsigyventų pats M. K. Čiurlionis“.
Penktokai pasirinko peizažo temą ir sukūrė improvizuotą „Pavasaris III“. Jų klasės
vadovė Ramunė sakė: „Čia slypi prasmė – gamta juda, judame ir mes, o Čiurlionis
primena, kad esame jos dalis.“
Septintokai pasirinko miško temą. Net pakeliui rastus grybus jie įkomponavo
į savo kūrinį. „Komandinis darbas, idėjos ir net džiaugsmas radus grybus virto
bendru paveikslu – tarsi gyvu M. K. Čiurlionio „Miško“ atspindžiu,“ – sakė klasės
vadovė Kristina. O septintokė Smiltė, kūrusi pagal „Pavasario sonatą II“,
prisipažino: „Nuostabūs jausmai. Man svarbu, kad neužmirštume Čiurlionio
kūrybos ir įprasmintume ją per bendrystę.“
Judėjimas, įkvepiantis kūrybai
Ši diena parodė, kad judėjimas – tai ne tik sveikata. Tai ir draugystė, ir
kūryba, ir rūpinimasis aplinka. Žingsniai virto meno darbais, o menas –
bendruomenės patirtimi, kuri sujungė visus – nuo pirmoko iki aštuntoko. Progimnazijos
direktorė Lina Stancelienė džiaugėsi: „Ši diena parodė, kad judėjimas gali
tapti ne tik fizine veikla, bet ir kūrybos, bendruomeniškumo bei atsakomybės už
gamtą įprasminimu.“
Apie mus rašo: Atvira Klaipėda ir Klaipėda, aš su tavimi




