Spalio 27–31 dienomis Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijoje nuvilnijo
STEAM savaitė „Vanduo“. Mokytojų komandos pakvietė mokinius į integruotas
pamokas, kurios vyko ne įprastame mokyklos suole, o įvairiose Klaipėdos miesto
erdvėse. Vanduo tapo jungtimi tarp įvairių patirčių – nuo mokslinių bandymų iki
kūrybinių sumanymų.
Pradinukai – smalsieji tyrinėtojai – vandenį pažino per praktines patirtis.
Prie Šiaurinio rago jie nagrinėjo temą „Vanduo – darbininkas“: stebėjo laivus,
pakeliamą tiltą, susidomėję klausėsi pasakojimų apie sielių plukdymą ir
senuosius garu varomus laivus. Mokyklos stadione dalyvavo estafetėse ir
žaidimuose su vandeniu. Sportiški mažieji mokslininkai ne tik džiaugėsi
judėdami, bet ir praktiškai pritaikė matematiką – matavo vandens tūrį,
skaičiavo litrus ir mililitrus. Draugystės ir Sakurų parkuose mokiniai tapo
aplinkosaugininkais: kūrė filtrus, valė telkinių vandenį, diskutavo apie taršą
bei parengė atmintinę „Mes už švarų vandenį!“. Parduotuvėse jie tyrinėjo
geriamojo vandens kokybę ir kainą, o Pempininkų bibliotekoje sužinojo, kodėl
vanduo – gyvūnų namai ir kaip tarša veikia jų gyvenimą. Melnragėje mažieji
kūrėjai klausėsi pasakojimų apie jūrą Biblijoje, klausydami M. K. Čiurlionio
simfoninės poemos „Jūra“ piešė smėlyje ir pristatė draugams savo meninius
sumanymus.
5–8 klasių mokiniams vanduo tapo ir mokslo, ir istorijos, ir meno pažinimo
raktu. Draugystės parke tyrinėjo vandens telkinius: stebėjo augaliją, aiškinosi
taršos šaltinius, diskutavo, kaip padėti paukščiams ir išsaugoti vandens
ekosistemas. Mokiniai svarstė net apie robotus, galinčius valyti telkinių
dugną, o naudodamiesi dirbtiniu intelektu ieškojo būdų stebėti vandens švarą. Net
ir lyjant rudens lietui jaunieji inžinieriai konstravo vandens filtrus iš
smėlio, medžio anglies ir akmenukų. Dirbdami komandose filtravo balų vandenį, o
rezultatus pristatė mokslinėje viktorinoje. Klaipėdos senamiestis taip pat
virto klase. Danės krantinėse mokiniai tyrinėjo upės istoriją ir ekonominę
reikšmę, o Etnokultūros centre dainavo lietuvininkų dainas ir šoko šokius,
kurių temą diktavo vanduo – upė, jūra, žvejyba. Senamiestyje jie sudarė
geriamojo vandens gertuvių maršrutą – taip derindami geografijos, matematikos
ir technologijų žinias. Galutinis rezultatas – pačių sukurtas žemėlapis. Kiti jaunieji
tyrinėtojai leidosi į senamiesčio fontanų pažinimą – matavo jų perimetrą,
lygino formas, aiškinosi atsiradimo istorijas. Vėliau laboratorijoje atliko
bandymus su vandeniu, stebėjo jo kitimą maišydami su įvairiomis medžiagomis, ir
atrado, kad už skaičių bei formulių slypi tikras atradimo džiaugsmas.
STEAM ugdymas kviečia pažvelgti į pasaulį plačiau – jungiant mokslą, technologijas, meną ir matematiką. Mūsų integruotų veiklų savaitė parodė, kad tokios veiklos padeda ne tik pagilinti žinias, bet ir išmokti dirbti kartu, kurti bei rūpintis aplinka.
Kai Klaipėda juda, mokyklos bendruomenė kūryboje atranda
M. K. Čiurlionį ir gamtą
2025-ieji Lietuvoje paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais.
Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazija šiuos mokslo metus pradėjo įspūdingai –
jau trečius metus iš eilės mokyklos bendruomenė rinkosi į žygį, apjungiantį
judumą, visuomeniškumą, kūrybą ir gamtos pažinimą.
Žingsniai, virtę medžiais
Šiemet prisijungė net 770 dalyvių – mokiniai, mokytojai, tėvai. Visi kartu
jie nuėjo apie 12 milijonų žingsnių. Skaičiai įspūdingi, bet dar svarbiau, kad
tie žingsniai virto 42 tūkst. virtualių medžių – simboliu, jog kiekvienas mūsų
judesys gali prisidėti prie gamtos saugojimo.
Pačių mažiausių kelionė į kūrybą
Pirmokams ši diena buvo tikra kelionė atradimų link. Jie žygiuodami iki
Ievos Simonaitytės kalno rinko lapus, šakeles, kankorėžius. Tai, kas paprastai
lieka po kojomis, tą rytą tapo lobiu. Grįžę į mokyklos stadioną mažieji kūrė
savo pirmąsias kompozicijas – žiūrėdami į gamtos formas bandė įsivaizduoti,
kaip į jas būtų pažvelgęs pats M. K. Čiurlionis.
Žygis per Smiltynę ir kūryba pajūryje
Tuo metu 2–8 klasių mokiniai Smiltynėje ne tik žygiavo, bet ir atliko
įvairias veiklas – skaičiavo nueitus žingsnius, rinko gamtines medžiagas,
dalyvavo švaros akcijoje. Pasiekę paplūdimį, mokiniai iš surinktų medžiagų kūrė
kompozicijas, įkvėptas M. K. Čiurlionio kūrybos idėjų.
Smėlyje gimė pilys, peizažai, improvizuotos sonatos. Antrokai Viltė ir
Gustas juokavo, kad jų pastatytoje pilyje „apsigyventų pats M. K. Čiurlionis“.
Penktokai pasirinko peizažo temą ir sukūrė improvizuotą „Pavasaris III“. Jų klasės
vadovė Ramunė sakė: „Čia slypi prasmė – gamta juda, judame ir mes, o Čiurlionis
primena, kad esame jos dalis.“
Septintokai pasirinko miško temą. Net pakeliui rastus grybus jie įkomponavo
į savo kūrinį. „Komandinis darbas, idėjos ir net džiaugsmas radus grybus virto
bendru paveikslu – tarsi gyvu M. K. Čiurlionio „Miško“ atspindžiu,“ – sakė klasės
vadovė Kristina. O septintokė Smiltė, kūrusi pagal „Pavasario sonatą II“,
prisipažino: „Nuostabūs jausmai. Man svarbu, kad neužmirštume Čiurlionio
kūrybos ir įprasmintume ją per bendrystę.“
Judėjimas, įkvepiantis kūrybai
Ši diena parodė, kad judėjimas – tai ne tik sveikata. Tai ir draugystė, ir
kūryba, ir rūpinimasis aplinka. Žingsniai virto meno darbais, o menas –
bendruomenės patirtimi, kuri sujungė visus – nuo pirmoko iki aštuntoko. Progimnazijos
direktorė Lina Stancelienė džiaugėsi: „Ši diena parodė, kad judėjimas gali
tapti ne tik fizine veikla, bet ir kūrybos, bendruomeniškumo bei atsakomybės už
gamtą įprasminimu.“
Apie mus rašo: Atvira Klaipėda ir Klaipėda, aš su tavimi