Vertinimo sistema


PATVIRTINTA Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V1-45B

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO UGDYMO PROCESE TVARKA MOKYKLOJE

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka reglamentuoja mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, kontrolinių darbų krūvį, tėvų apie mokinių mokymosi sėkmingumą informavimą.

2. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, tėvų informavimo tvarka.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3. Vertinimo tikslai:

3.1. padėti mokiniui mokytis;

3.2. pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;

3.3. įvertinti mokytojo ir mokyklos darbo sėkmę, planuoti darbo turinį ir procesą, suteikti mokiniams pagalbą.

4. Vertinimo uždaviniai:

4.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;

4.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo metodus;

4.3. suteikti mokiniams jų poreikius atliepiančią pagalbą;

4.4. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie mokinio mokymąsi;

4.5. stiprinti mokyklos bendruomenės (mokiniai, mokytojai, tėvai) narių ryšius.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

5. Vertinimo nuostatos:

5.1. vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;

5.2. mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo pasiekimus ir pažangą;

5.3. pagrindinis vertinimo orientyras – bendrosios programos;

5.4. vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.

6. Vertinimo principai:

6.1.tikslingumas (vertinimo metodai atitinka ugdymo turinį);

6.2. atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais aptariami vertinimo kriterijai);

6.3. objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi bendrosiomis programomis);

6.4. informatyvumas(vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma tai, ką mokinys jau išmoko, kur yra mokymosi spragos, kaip jas ištaisyti).

IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

7. Mokomųjų dalykų vertinimas.

7.1. Mokomųjų dalykų pasiekimai vertinami pažymiu (10 balų sistema):

lietuvių kalba;

užsienio kalba (anglų, prancūzų, rusų);

istorija;

geografija;

matematika;

informacinės technologijos;

biologija;

chemija;

fizika;

dailė;

technologijos;

bendroji kūno kultūra.

7.2. Mokomųjų dalykų pasiekimai, vertinami įskaita:

dorinis ugdymas (etika, tikyba);

žmogaus sauga;

muzika.

7.3 Pradinio ugdymo mokomųjų dalykų pasiekimai vertinami idiografiniu vertinimu. (Žr. 1 priedą ).

7.4 Judėjimo negalę ar kitus ypatingus (įgimtus, įgytus) specialiuosius poreikius turintys mokiniai technologijų, dailės, kūno kultūros pamokose vertinami „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

8. Pagrindinio ugdymo pakopoje naudojamas formalusis vertinimas, pagrįstas bendrosiomis programomis, ir neformalusis vertinimas, pagrįstas naujais vertinimo, informacijos kaupimo, jos analizės, fiksavimo ir informavimo būdais.

9. Vertinimą ugdymo procese sudaro vienas kitą sąlygojantys diagnostinis ir formuojamasis vertinimo tipai.

10. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus dalyko programos temą, skyrių, programos dalį. Diagnostinis vertinimas remiasi kontrolinių darbų, apklausos žodžiu, sukauptos informacijos apie mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą rezultatais.

11. Formuojamasis vertinimas – tai nuolatinis mokinio vertinimas stebint jo individualų, grupinį darbą įvairiose situacijose, individualiai aptariant jo mokymosi sėkmingumą, daromą pažangą.

12. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) aiškiais, suprantamais kriterijais.

13. Mokytojai, remdamiesi bendrosiomis programomis, iškeltais tikslais, vertinimą planuoja mokslo metams. Mokomųjų dalykų ilgalaikiuose planuose pateikia mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo, fiksavimo ir vertinimo sistemą.

14. Mokytojai per pirmąją savo dalyko pamoką rugsėjo mėnesį mokinius supažindina su parengtais ilgalaikiais planais, mokinių mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas. Vertinimo aprašas kabinamas kabinete.

15. Dalyko mokytojas labai gerai išanalizuoja dėstomo dalyko temas, potemes ar kitas veiklas ir aiškiai numato atsiskaitymo formas, būdus, metodus, kurie užtikrintų reguliarų mokinių pasiekimų fiksavimą ugdymo proceso metu, būtų aiškūs mokiniui ir jo tėvams bei skelbiami kitą pamoką.

16. Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai.

17. Namų darbai neskiriami iš šių dalykų: muzikos, kūno kultūros, dorinio ir dailės.

18. Namų darbai tikrinami ir vertinami reguliariai. Rezultatai pateikiami kitą pamoką. (žr. 2, 5, 10, 11, 13 priedus)

18. 1. Skiriami sakytiniai (žodiniai), rašytiniai ir praktiniai namų darbai.

18. 2. Pamokos metu mokinys pasirengia namų darbui, jam nurodoma, ką ir kaip reikės daryti.

18. 3. Dalyko mokytojas privalo patikrinti ne mažiau kaip 50% kiekvienam mokiniui skirtų namų darbų per pusmetį.

19. Pirmasis trimestras skirtas 5-ųjų klasių mokinių adaptacijai. Rugsėjo mėnesį mokiniai nevertinami, spalį nerašomi nepatenkinami įvertinimai, lapkritį vertinama visais pažymiais.

20. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo formos, už kurias rašomas pažymys.

20.1. Kontrolinis darbas – tai 30-90 min. trukmės savarankiškas, raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip suprasta ir išmokta dalyko programos tema, skyrius, programos dalis. Kontrolinių darbų užduotys sudaromos laikantis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių einama prie sunkesnių, kad kiekvienas mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis. (žr. 2, 5, 10 priedus)

20.2. Apklausa žodžiu – tai monologinis ar dialoginis įvertinimas, kalbėjimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą gimtąja ar užsienio kalba taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis per gimtosios, užsienio kalbų ir socialinių mokslų pamokas. (žr. 5, 9, 10 priedus)

20.3. Apklausa raštu. Tikslas – greitas klasės žinių patikrinimas. Pateikiamos konkrečios, trumpos, aiškios užduotys. Formos įvairios: užduotys, klausimynas, testas, diktantas ir panašiai. Vertinama naudojant kaupiamąjį vertinimą arba pažymius. (žr. 3, 4, 5, 8, 9, 10, 11, 12 priedus)

20.4. Savarankiškas darbas gali trukti 10-25 min. Mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis priemonėmis. Tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis. (žr. 2, 5, 10, 11, 13 priedus )

20.5. Laboratoriniai darbai, pratybos. Tikslas - ugdyti mokinių gebėjimus teorines žinias pritaikyti praktikoje. Vertinamas mokinio pasiruošimas, atlikimas, rezultatų ir išvadų pateikimas. (Žr. 6 priedą)

20.6. Dalyvavimas miesto, respublikos, tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, projektuose vertinamas vieną kartą nepriklausomai nuo rezultatų.

20.7 Projektinė veikla (žr. 2, 5, 10, 13 priedus)

20.8 Praktinė – kūrybinė veikla (žr. 3, 4, 7, 8, 9, 12, 13 priedus)

21. Pamokų metu gali būti taikomas įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.

22. Kontrolinio darbo skyrimas ir vertinimas.

22.1. Mokiniams per dieną skiriamas vienas kontrolinis darbas.

22.2. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę, su mokiniais aptariama kontrolinio darbo struktūra, jo tikslai, vertinimo kriterijai.

22.3. Mokytojai kontrolinius darbus derina su mokiniais ir tarpusavyje, juos fiksuoja kontrolinių darbų grafike ir elektroniniame dienyne ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Dėl svarbių priežasčių mokytojai, suderinę su mokiniais, turi teisę kontrolinio darbo laiką keisti.

22.4. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui mėnesio paskutinę dieną skelbia kito mėnesio kontrolinių darbų grafiką mokiniams. Kontrolinio darbo grafiko privaloma laikytis.

22.5 Kontroliniai darbai turi būti ištaisomi per savaitę. (atskaitos taškas-kontrolinių darbų grafikas) Rekomenduojama su kiekvienu mokiniu individualiai aptarti jo sunkumus ir galimybes, organizuoti kontrolinio darbo įsivertinimą, numatyti tolesnį mokymą(si).

22.6 Rekomenduojama perrašyti kontrolinį ar savarankišką darbą, jei trečdalis ir daugiau klasės mokinių gavo neigiamus įvertinimus.

22.7. Paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmą dieną po mokinių atostogų kontrolinis darbas neorganizuojamas.

22.8. Mokinys, dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių nedalyvavęs kontroliniame darbe, turi teisę atsiskaityti sutartu su mokytoju laiku, bet ne vėliau kaip per dvi savaites.

V. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ

23. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas (pažymys arba įskaita).

24. Jei mokinys be pateisinamos priežasties praleido 40 procentų pamokų, jis yra neatestuojamas. Jei mokinys praleido dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, jis turi teisę atsiskaityti su mokytoju sutartu laiku.

25. Iš kokio nors dalyko (-ų) neatestuotas mokinys turi laikyti įskaitą už tą laikotarpį.

26. Trimestro pažymys vedamas iš to trimestro pažymių aritmetinio vidurkio juos apvalinant (6,5 – 7; 6,4 – 6) ir atsižvelgiant į daromą pažangą. Metinio pažymys vedamas iš 3 trimestrų aritmetinio vidurkio ir atsižvelgiant į daromą pažangą. Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skiriamas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.

27. Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, 3 trismestro mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu.

28. Mokytojai apibendrina informaciją apie mokinio, grupės ar klasės pasiekimus bei padarytą pažangą, koreguoja ugdymo procesą.

29. Klasės auklėtojai trimestro (metų) pabaigoje patikrina elektroniniame dienyne klasės mokinių mokymosi rezultatų ataskaitą ir pateikia ją direktoriaus pavaduotojui ugdymui.

30. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, remdamasis klasės auklėtojų pateiktomis klasės mokinių mokymosi rezultatų ataskaitomis, rengia mokyklos mokinių mokymosi rezultatų trimestro (mokslo metų) analizę, kurią pristato mokytojų mokyklos tarybų posėdžiuose, bei, jei tai reikalinga, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

VI. TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO TVARKA

31. Mokymosi pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne.

32. Klasės auklėtojai, ne rečiau kaip dukart per mėnesį tėvams (globėjams, rūpintojams) perduoda ataskaitą apie vaiko mokymąsi, jei jie neturi galimybės prisijungti el. dienyno sistemoje.

33. Klasių auklėtojai, mokytojai, socialinis pedagogas tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja apie vaiko mokymąsi pagal poreikį.

34. Klasių auklėtojai organizuoja teminius tėvų susirinkimus ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pirmasis tėvų susirinkimas organizuojamas rugsėjo-spalio mėnesį, kuriame tėvai supažindinami su mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimu.

35. Dalykų mokytojai individualiai su tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių pasiekimus ir pažangą bent du kartus per metus organizuojamose atvirų durų dienose.

36. Administracija mokinių tėvus informuoja apie mokymosi pasiekimų vertinimo kriterijus, procedūras ir tvarką per pirmąjį mokyklos tarybos, visuotinį tėvų susirinkimą.

37. Administracija 2 kartus per metus organizuoja visuotinius tėvų susirinkimus, kuriuose tėvai turi galimybę susitikti su administracija, konsultuotis su jų vaikus mokančiais mokytojais.

VII. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

38. Pagrindinis orientyras visuose vertinimo komponentuose – planuojant vertinimą, mokant, fiksuojant ir aptariant vertinimo informaciją, koreguojant ugdymą –bendrosios programos.

39. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams bendrosios programos pritaikomos pagal jų galimybes. Atitinkamai individualizuojamas ir vertinimas.

40. Remdamiesi vertinimo informacija, mokytojai ir mokyklos vadovai priima sprendimus, dėl ugdymo turinio metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo. Mokytojai ir mokyklos vadovai rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, laiku būtų suteikta reikiama pagalba.

41. Mokyklos vadovai, mokytojai savo veikloje vadovaujasi mokyklos pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema.

PASTABA. Mokiniai į aukštesnę klasę keliami (paliekami kartoti kursą) pagal Lietuvos Respublikos švietimo mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. patvirtintą įsakymą Nr. ISAK – 556 „Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašas“. „Aprašas“ 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V – 766 redakcija.

Vertinimo aprašo priedai:

PRADINIO UGDYMO VERTINIMAS

MATEMATIKA

DAILĖ

TECHNOLOGIJOS

LIETUVIŲ KALBA

GEOGRAFIJA IR ISTORIJA

KŪNO KULTŪRA

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

MUZIKA

UŽSIENIO KALBOS

GAMTA IR BIOLOGIJA

DORINIS UGDYMAS


Paieška

Naujienų prenumerata

Jūsų el paštas:

herbasherbas
Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazija
Teisinė forma: biudžetinė įstaiga
Įstaigos kodas: 290443410 
Vadovas: Vytautas Dumčius, direktorius
Adresas: Baltijos pr. 53, LT-94125 Klaipėda
Tel/Fax: 8 46 345995
El. pašto adresas: mazvydas@mazvydas19.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre


facebook

inzinerija

Tinklalapio svečiai

Turime 4 svečius

Skydeliai



baneris
baneris

baneris
baneris