Nikolajaus RERICHO parodos pristatymas
NIKOLAJAUS RERICHO
PARODOS PRISTATYMAS
Nikolajus Rerichas gimė
1874-tų m. spalio 9 d. Sankt Peterburge, šeimoje, kuri kilusi iš senovės
skandinavų. Jis studijavo Menų akademijoje, lankė keletą Sankt Peterburgo
universiteto fakultetų.
Nikolajus Rerichas buvo ne
tik garsus dailininkas, bet ir didis mąstytojas, žymus keliautojas, istorikas
ir archeologas, etnografas bei menotyrininkas, pasaulio kultūros vadovas. Jis
puikiai derino rytietišką išmintį ir vakarietišką kultūrą. Nikolajus Rerichas
įkūrė Jungtinių menų institutą, tarptautinį dailės centrą ir daugybę kitų
kultūros židinių bei įstaigų, iš kurių vėliau Niujorke buvo įsteigtas Rericho
vardo muziejus. Dailininkas svajojo, kad menas būtų artimas visiems žmonėms,
taptų jiems gyvenimo būtinybe.
Nikolajus Rerichas pasiūlė
pasaulio valstybėms priimti paktą dėl kultūros vertybių apsaugojimo karo metu.
Šis paktas vėliau pavadintas Rericho paktu. Pakto simboliu tapo Pasaulio
Vėliava. Pats Nikolajus Rerichas sakydavo, kad Paktas turėtų veikti, kaip
Kultūros Raudonasis Kryžius.
Metams bėgant Nikolajus
Rerichas įgijo pasaulinį pripažinimą bei šlovę ir kaip dailininkas. Jis dirbo
tik jam būdingu stiliumi, buvo nuostabus koloristas. Nikolajaus Rericho darbai
neapsakomi žodžiais. Juose dailininkas perteikė gilų tikrovės pažinimą,
kitokio, nematomojo pasaulio vidinį patyrimą. Nikolajus Rerichas rašė, jog
menas, kuris nekalba apie „kitą pasaulį“, nepriverčia apie jį galvoti ir jį
pajusti arba vaizduoja tą pasaulį, kaip mūsiškis, nėra menas.
Nikolajus Rerichas kartu
su žmona Jelena Rerich Lietuvą vienintelį kartą aplankė 1903 metais. Jis buvo
sužavėtas Lietuva, nutapė keletą paveikslų: „Baltieji žirgai“, „Vaidilos“,
„Perkūno namai“ ir kitus. Menininkas džiaugėsi, kad Lietuvoje suprantamos ir
remiamos Pasaulio Vėliavos idėjos.
Jurgis Baltrušaitis –
vienas mėgstamiausių Nikolajaus Rericho poetų, o Mikalojaus Konstantino
Čiurlionio pasaulis jam taip pat buvo labai artimas. Harmoningas ritmo
skambėjimas, spalvų daina – tarsi muzikos akordais persmelkta abiejų dailininkų
N. Rericho ir M. K. Čiurlionio kūryba. Garsas, šviesa ir spalva –
neperskiriami, - sakė Nikolajus Rerichas. Ir M. K. Čiurlionio, ir N. Rericho
darbuose atsispindėjo gilus Dieviškojo prado suvokimas. Pasak Nikolajaus
Rericho, žmonija egzistuoja ir vystosi amžinybėje, kurioje praeitis, dabartis
ir ateitis tarpusavyje susijusios ir neperskiriamos. Erdvė ir laikas – begalybė
ir amžinybė nesuvokiamos be gyvenimo, egzistuojančio nesuskaičiuojamomis
formomis. Visa tai, apie ką Nikolajus Rerichas kalbėjo, ką stengėsi atskleisti
pasauliui, visa jo daugialypės kūrybos išraiška buvo pagarba Šventajai Dvasiai,
Dievui ir Šviesai.
Visa jo filosofinė ir dailės kūryba (apie 7 tūkstančiai paveikslų) – dar iki galo neatrasti lobiai, kurie laukia, kol žmonės pagaliau bus pasirengę priimti juos savo sąmone ir širdimi.