Knyga


Respublikinio  moksleivių meninių projektų konkurso  "Dailininko  knyga"

2018 m. tema:  "Žodis Lietuvai" laureatų sąrašas:


KAUNO „AITVARO“ MOKYKLA, LUKAS  M. 9 KL., „ŠIMTAS PRISIPAŽINIMŲ MEILĖJE“;
KLAIPĖDOS „VERSMĖS“ PROGIMNAZIJA, URTĖ Š. 8 KL., „LIETUVOJE GERIAUSIA“, MOKYTOJAS  ALEKSANDRAS R.;
KRETINGOS MARIJONO DAUJOTO  PAGRINDINĖ MOKYKLA, GABIJA R. 8 KL.,
AUSTĖJA  S. 8 KL., RASA ŽUTAUTAITĖ 8 KL., „VARDAN TOS  LIETUVOS“,  MOKYTOJA  MARIJA  Š.;
KRETINGOS MARIJONO DAUJOTO  PAGRINDINĖ MOKYKLA, LIVIJA Č. 8 KL.,
„GĖLĖS  LIETUVAI“,  MOKYTOJA  MARIJA  Š.;
KRETINGOS MARIJONO DAUJOTO  PAGRINDINĖ MOKYKLA, MARIJA  K. 6 KL.,
„ŽODŽIAI LIETUVAI“,  MOKYTOJA  MARIJA  Š.;
KLAIPĖDOS  EDUARDO BALSIO  MENŲ GIMNAZIJA, JOANA  S. 4 GIMN. KL., „ŽODIS VIENAS – LIETUVA“, MOKYTOJA  EDITA  K.;
KLAIPĖDOS  EDUARDO BALSIO  MENŲ GIMNAZIJA, LAURA  J. 4 GIMN. KL.,, „LAISVĖ, TAUTA, LIETUVA“, MOKYTOJA  EDITA  K.;
KLAIPĖDOS „VĖTRUNGĖS“ GIMNAZIJA, GABRIELĖ P. 17 M., MOKYTOJA ASTA  P.



Knygos menas - vaiko meninė veikla, pažinimas ir patirtis
Mokykla yra bendruomenės gyvenimo forma, todėl bendruomenei rūpintys socialiniai, doroviniai, visuomeniniai, bendruomeniniai elementai turi būti įgyjami ne kaip žinios, o per gyvenimo patirtį. Mokyklos pareiga - ugdyti asmenybę, lavinti jos bendruosius gebėjimus, ugdyti vertybių sistemą siejant su gyvenimo realybe, su tikru gyvenimu. Todėl mokytojai ieško būdų, kaip pakreipti mokyklos darbą asmenybės galių visapusiškos plėtotės linkme, lavinti mokinio gebėjimus, puoselėti humanistinių asmens vertybių sistemą. Siekiant šio tikslo ugdymo turinį mokykloje stengiamasi glaudžiai sieti su mokinių gyvenimiškąja patirtimi, interesais, praktinio gyvenimo kontekstu.
Meninio ugdymo sistema aprėpia tiek formalų meninį ugdymą mokykloje, pagrįstą specialiomis ugdymo programomis, tiek neformalų, papildomą ugdymą, su kuriuo savo veiklą sieja įvairūs estetinės paskirties būreliai, klubai, studijos.Tačiau bet kurioje srityje menas yra visų pirma vertybių kūrimo, perteikimo ir išgyvenimo sritis. Meno kūrinio suvokimą galėtume apibūdinti kaip sociokultūrinių vertybių išgyvenimą. Mokinys turi įgyti bendrąją estetinę kultūrą, estetinį raštingumą, įgaliojantį orientuotis prieštaringoje šiuolaikinio meno pasaulio reiškinių įvairovėje, atsispirti sparčiai plintančios popkultūros ir masinės kultūros įtakai, rinktis meno kūrinius remiantis išlavintu, autentišku, atviru įvairovei skoniu. Kalbant apie meninį mokinių ugdymą ypač svarbūs mokymo procese yra integraciniai ir interpretaciniai mokymo proceso pradai.
Interpretacija yra neatsiejama nuo supratimo procesų. Estetinių vertybių raiška, sociokultūrinis ugdymas iš viso negalimi, jei estetinės vertybės nėra vaiko tiesiogiai išgyvenamos, interpretuojamos. Todėl būtina, kad mokinys meninio ugdymo pamokoje būtų dvasiškai aktyvus, kad nagrinėjamą medžiagą vertintų, interpretuotų, išgyventų, įprasmintų savo patirties, interesų, aktualių sociokultūrinio gyvenimo problemų kontekste.
Sociokultūrinės integracijos dėka ugdymas atsiremia savo šaknimis į realų gyvenimą, liaujasi buvęs atitrūkusia nuo tikrovės profesine veiklos sritimi. Ši gyvenimo ir mokyklos jungtis įgalina stiprinti mokymosi motyvaciją, padeda puoselėti asmenybės vertybių sistemą, ugdyti kritišką, atsakingą asmenybę, plėsti gyvenimiškąją mokinių patirtį ir kompetenciją.Tik nebūdami abejingi meno kūriniams, mokiniai galės naudotis universaliais meno ryšiais su visu žmogaus dvasios pasauliu.
Šiuo metu, kada pasaulis įžengė į kompiuterinės eros ir naujų technologijų amžių, pagrindiniu informacijos šaltiniu tampa kompiuteris, todėl vaikai vis rečiau į rankas paima knygą. Klaipėdos Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos dailės, technologijų ir lietuvių kalbos mokytojai, ieškodami naujų meninės veiklos formų, siekdami integruoti mokomuosius dalykus (šiuo atveju tai literatūra, dailė, istorija, technologijos) kasmet (nuo 2001 m.) organizuoja Respublikinį mokinių meninių projektų konkursą“KNYGA“, kurio metu plėtojamas mokytojų bendradarbiavimas ir keitimasis patirtimi, mokiniai skatinami domėtis knygos istorine raida.
Pagrindinis šio projekto tikslas - ugdyti mokinių plastinės raiškos gebėjimus, sukuriant mokymosi procese eksperimentinę erdvę, plėtojant integracines galimybes visame ugdymo procese.Dalyvaudami šiame edukaciniame projekte mokiniai susipažįsta su vienu iš knygos žanrų - dailininko knyga. Kurdami knygas jie realizuoja savo mintis ir kūrybinius sumanymus, nes knyga, turinti daugelį meno bruožų, jiems tampa nebe kasdienybe, bet meno kūriniu. Jungdami tradicinės knygos ir modernaus meno principus mokiniai lavina erdvinį suvokimą, įsitraukia į dinamišką santykį su aplinka.Tai puiki galimybė dalyvauti ne tik mokyklos, bet ir miesto kultūriniame gyvenime, kuomet įvairios kultūrinės institucijos (šiuo atvėju miesto knygynai, Klaipėdos dailininkų sąjunga, Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės biblotekos literatūros skyrius, Klaipėdos A. Brako dailės mokykla, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Lietuvos dailės muziejaus P. Domšaičio galerija, Klaipėdos apskrities bibliotekos) taip pat įtraukiamos į ugdomąją veiklą.Tai pavyzdys proceso, kada mokinio kūryba atsiduria visuomenės dėmesio centre.
Pagal intelektų įvairovės teoriją (teorijos autorius profesorius H.Gardneris), kuriant knygą turi galimybę pasireikšti net keli intelekto tipai: kalbinis intelektas, susijęs su grožine literatūra; erdvinis intelektas, glaudžiai susijęs su daile, ir vidinis asmeniškasis intelektas, kuris yra pats svarbiausias bet kokioje meninėje veikloje.Tai subjektyvumas, refleksinis mąstymas, vaiko emocijų pasaulis.Taigi šie intelektų tipai, kuriant dailininko knygą, randa kone idealias sąlygas plėtotei. Meno vaidmuo, skleidžiant intelekto pažintines galias yra labai svarbus.Grafinė ir plastinė raiška suteikia galimybę konstruktyviai reikšti emocijas, plėtoja vaiko vizualinius gebėjimus, moko matyti detaliau, giliau suvokti formas ir erdvę, geriau orientuotis aplinkiniame pasaulyje. Kurdamas knygą vaikas turi galimybę ne tik žodžiais perduoti informaciją, meninė raiška papildo žodinį pažinimą, padeda geriau perteikti idėjas.Vaikams, kurių verbalinė raiška prislopinta, plastinė raiška gali tapti svarbia priemone bendraujant su žmonėmis ir pasauliu.
Per knygą kaip skulptūrą, knygą kaip tapybos ar grafikos kūrinį, kada labiausiai žavimasi autoriaus idėja, plastine ir žodine veikla, atsiskleidžia mokinio pasaulio suvokimas.Todėl knygos kūrimas - įvairiapusė projektinė veikla, kur reikia profesinių įgūdžių, teorinio pasiruošimo ir praktinės veiklos patirties.Tačiau kartu tai galimybė kiekvienam vaikui kurti pagal savo gebėjimus, kultūrinę patirtį bei būdą.
Mokinių meninė kūryba svarbi ne tik kaip gebėjimų ir žinių demonstravimas, bet turi ir savitą meninę vertę. Kad vaikų kūrybiniai pasiekimai įvairiai skatina mokyklos ir visuomenės kultūrinę integraciją, bendradarbiavimą, mes tai įsitikinome, kuomet vaikų sukurtos knygos tik svečiai mūsų mokykloje. Jos jau buvo eksponuojamos Vilniuje (metodinėje konferencijoje), daugelyje Klaipėdos miesto ir apskrities bibliotekų.
Kad šis projektas įdomus mokiniui ir mokytojui, parodė vis gausėjantis dalyvių skaičius. Knygos meno žanras, atsiradęs prieš šimtmetį Prancūzijoje, tampa suprantamas įvairaus amžiaus vaikams.
Konkurso dalyviams temas siūlėme patys - “Knyga Martynui Mažvydui“, “Knyga Klaipėdai“, “Knyga ateities draugui“, “Dailininko knyga”, “Objektas: balta – raudona” ir “2 ir 22 ženklai”. Su nerimu laukėme pirmųjų darbų, nes net neįsivaizdavome, kiek dalyvių gali atsiliepti į mūsų iniciatyvą. Labai džiaugėmės, kai sulaukėme 77 darbų iš visų respublikos kampelių. Mums tai atrodė labai daug, nors vėlesnė praktika parodė, kad mokiniai ir jų mokytojai vis aktyviau jungėsi į projektą. Knygas kūrė ir pirmokėliai, ir abiturientai, ir privačių, ir valstybinių mokyklų atstovai, ir papildomo ugdymo įstaigų lankytojai, ir, kas labiausiai džiugina, įkalinimo įstaigose besimokantis jaunimas. 2005 metais sulaukėme rekordinio darbų skaičiaus – net 504 egzempliorius. Ypatingai malonu, kad gauname darbų siuntas su palydimaisiais raštais, kuriuose rašoma, kad siuntoje sudėti geriausi vieno ar kito rajoninio “Knygos” konkurso darbai. Mūsų pasiūlytas temas mokiniai gvildeno įvairiais aspektais. Vienose knygose buvo sureikšminamos temos, akcentuojamas šriftas, knygos formą paliekant tradicine, kiti knygų kūrėjai atsisakė įprastų tekstų, šriftų ar net puslapių, pateikdami tik gryną idėją, kurdami plastinę, erdvinę jos išraišką, pasižyminčią dekoratyvumu. Šios knygos turi daugiau skulptūrinės ar tapybinės vertės, nes pabrėžia knygos fizinę pusę. Kuriant dailininko knygą mokinys tampa ir vaizdų, ir teksto autoriumi. Jis renkasi įvairias meninės raiškos priemones: piešinį, fotografiją, grotažą, ansambliažą , koliažą ir jų kombinacijomis gali išsakyti, ką yra sumanęs. Meninei raiškai mes nekeliame jokių apribojimų. Griečiau priešingai - stengiamės visapusiškai išlaisvinti kūrėją skatindami naudoti kuo įvairesnes medžiagas. Žavi puikūs darbai iš tradicinių medžiagų kaip popierius, kartonas, oda, audinys, bet dar įdomiau pamatyti, kaip knygos idėją mokiniai įprasmina stikle, metale, gumoje, įvairių rūšių plastmasėse, betone, akmenyje, molyje, samanose ar beržo tošyje. Stebina ir dalyvių kantrybė vartant megztus ir vąšeliu nertus knygų tomelius ar iš medžio išdrožtas erdvines knygas. Svarbu tai, kad bet kuriuo atveju vaikas, kurdamas knygą, praeina sumanymo – minties - įvairios medžiagos panaudojimo - idėjos įgyvendinimo kelią.Šis kelias prasideda literatūros pamokose, tęsiamas istorijos, dailės užsiėmimuose, galiausiai knygos idėjos įgyvendinimas persikelia į technologijos pamokas.
Šio projekto vienas iš tikslų buvo vaiko kūrybos integravimas į visuomenės gyvenimą. Meninio projekto kūrybos procese mokinys bręsta kaip visuomenės narys. Parodų eksponavimo, stendų įrengimo metu mokiniai patiria, kad jų darbai gali būti reikšmingi ne tik jiems patiems, bet ir visuomenei. Per knygos meną galima įtraukti į mokymo procesą temas bei problemas, kurios yra glaudžiai susijusios su mokinių gyvenimiškaisiais, praktiniais interesais (bendravimo, tarpasmeninių santykių, šeimos, užmokyklinės veiklos ir kt.), išreikšti kritinį santykį su aktualiais socialinio bei kultūrinio gyvenimo reiškiniais. Dar vienas labai svarbus aspektas - mokytojo ir mokinio santykis, atsisakant žinių perdavimo ir priėmimo formos, keičiant ją lanksčiu bendradarbiavimu.
Mes manome,kad šis edukacinis projektas suteikia galimybę mokiniams įgytus kūrybinės meninės raiškos gebėjimus ir žinias įprasminti aktyviai dalyvaujant aplinkos socialiniame kultūriniame gyvenime.
Rita Razmienė, Klaipėdos Martyno Mažvydo pagrindinės. mokyklos dailės mokytoja,projekto koordinatorė
Vytautas Dumčius, mokyklos direktorius



Paieška

Naujienų prenumerata

Jūsų el paštas:


inzinerijaherbasherbas
Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazija
Teisinė forma: biudžetinė įstaiga
Įstaigos kodas: 290443410 
Vadovas: Vytautas Dumčius, direktorius
Adresas: Baltijos pr. 53, LT-94125 Klaipėda
Tel/Fax: 8 46 345995
El. pašto adresas: mazvydas@mazvydas19.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre


facebook

Tinklalapio svečiai

Turime 5 svečius

Skydeliai



baneris
baneris

baneris
baneris
baneris
baneris