Informatika pradiniame ugdyme


Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras vykdo projektą „Informatika pradiniame ugdyme“, skirtą pradinio ugdymo informatikos turiniui sukurti ir išbandyti. Projekto trukmė – 2017 m. vasaris – 2018 m. rugpjūtis.


APSKRITO STALO DISKUSIJA KLAIPĖDOS MIESTO MOKYKLŲ PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJAMS


2018 m. balandžio 17 dieną Martyno Mažvydo ir Gedminų progimnazijų mokytojos pakvietė miesto metodinių būrelių pirmininkus į miesto pradinių klasių mokytojų apskrito stalo diskusiją  „Informatika pradiniame ugdyme“. Diskusijoje dalyvavo 20 mokyklų atstovai. Mokytoja Žaneta Norkuvienė pristatė informatikos pradiniame ugdyme programos metmenis, mokytoja Vida  Bartkienė dalyvius supažindino su projekto  pasiūlytomis  priemonėmis, mokytoja Vida Šiuparienė sudomino dalyvius informatika be kompiuterio, Paulina Miklovaitė kalbėjo apie saugų internetą, o mokytojos Daiva Stasiulienė, Ingrida Sudeikienė, Daiva Gaučytė, Vilma Gaidjurgienė pristatė  kaip Gedminų progimnazijoje pradinukai  integruoja informacines technologijas pamokose.  Apskrito stalo dalyviai įsitikino, kad informatika pamokose įdomus ir reikalingas dalykas. Dalyviai nutarė ruoštis projekto „Informatika pradiniame ugdyme“ II etapui.


STAŽUOTĖ OLANDIJOJE


Skaitmeninis raštingumas pradinėse klasėse – Lietuvos pradinukų ateitis

 Lietuvoje nuo 2020 metų  planuojama integruoti informatikos ugdymo programą į pradinių klasių programą, o iki to laiko tikimasi visiškai tam pasiruošti. Tuo tikslu nuo 2017 m. vasario mėn. dešimt Lietuvos mokyklų yra pakviestos dalyvauti respublikiniame projekte “Informatika pradiniame ugdyme”, kurį iniciavo ir kuruoja Lietuvos Respublikos švietimo ministerija ir Ugdymo Plėtotės centras, bendradarbiaujama su Vilniaus universiteto dėstytojais, verslo atstovais.

Dešimt mokyklų iš įvairių miestų ir miestelių , o tarp jų Klaipėdos Martyno Mažvydo ir Klaipėdos Gedminų progimnazijų  pradinių klasių mokytojos, jau metus integruoja informatikos programos turinį į įvairių dalykų pamokas. Tikslas – ugdyti mokinių informatinį mąstymą, programavimo įgūdžius, kurti skaitmeninį turinį, spręsti problemas, mokytis valdyti išmaniąsias technologijas. Projekte dalyvaujančių mokyklų mokytojų komandos dalyvauja įvairiose veiklose:

seminaruose, pažintiniuose vizituose, vyksta bendradarbiavimas tarp mokyklų, susitikimai su mokslininkais bei švietimo ministerijos atstovais.

   Pasaulinė informacinių technologijų kompanija, programinės įrangos tiekėja „Bentley Systems“ projekto „Informatika pradiniame ugdyme“ dalyviams padovanojo edukacinę kelionę į Olandiją. Stažuotę organizuoti padėjo Vilniaus universiteto profesorė Valentina Dagienė.

 Mokytojos V. Bartkienė, V. Šiuparienė, D. Stasiulienė ir J. Jankutė lankėsi Groningeno miesto šešiose pradinėse mokyklose, susitiko su jų direktoriais, pavaduotojais, stebėjo pamokas, veiklas, diskutavo su mokytojais.

Olandijoje pradinę mokyklą vaikai gali pradėti lankyti sukakus ketveriems metams. Nuo penkerių metų visų vaikų pradinis ugdymas jau yra privalomas, trunka aštuonerius metus.  Komplektuojamos gana didelės pradinio ugdymo klasės,  jose vidutiniškai mokosi 26 mokiniai. Mokyklų erdvės pritaikytos vaikams taip, kad jie galėtų vykdyti praktines užduotis, dirbti grupėse ir individualiai, pailsėti jaukiuose poilsio kampeliuose, o pertraukas praleisti lauke. Mokytojai dažnai mokinius skirsto į grupes, diferencijuoja grupėms užduotis, veiklas, keičia jas kas keliolika minučių. Vaikų ugdymas pradinėse klasėse remiasi dinaminiais užsiėmimais, žaidybinių veiklų įvairove, daug dėmesio skiriama probleminiam mokymui, projektinei veiklai, inžineriniams dalykams. Baigus pradinę mokyklą, dvylikamečiai, remiantis mokytojų rekomendacijomis ir baigiamojo testo rezultatais, mokymą tęsia vienoje iš trijų tipų vidurinių mokyklų: viena jų parengia mokinius profesinei mokyklai, į ją nukreipiama apie pusė vaikų, kita atveria kelią toliau mokytis kolegijoje ar taikomųjų mokslų institute ir trečioji skiriama norintiems mokytis universitetuose. Labiausia įstrigo planavimas: planuoja visi ir visur. Net keturmečių klasėse kabo didelis stendas, surašyti visų klasės vaikų vardai ir kiekvienas vaikas nusimato sau užduotį savaitei ar dienai. Penkiamečiai planuoja po kelias užduotis per savaitę. Taip vaikams suformuojamas įgūdis planuoti savo veiklą ir atsakyti už pasiektus rezultatus.

Skaitmeninio raštingumo mokoma integruotai per įvairių dalykų pamokas jau nuo ketverių metų. Klasėse gausu įvairių priemonių (planšetinių, nešiojamųjų kompiuterių, interaktyvių lentų, „Bee-Bot“ robotukų, įvairiausių „Lego“ rinkinių, loginių žaidimų), tačiau tik po keletą vienetų, todėl mokytojos labai dažnai organizuoja grupinį darbą. Mokytojos iš Klaipėdos buvo maloniai nustebintos, kad olandai, integruodami informatiką, naudojasi mokyklose labai panašiomis priemonėmis kaip ir projekto dalyviai Lietuvoje, taip pat vis dar yra ieškojimų kelyje ir beveik metus Groningeno miesto 17-oje pradinio ugdymo mokyklų vyksta panašus skaitmeninio raštingumo projektas.

Vizitų metu išgirsta nuolat lektorių kartojama tiesa  “ leiskime vaikams veikti ir klysti, vaikai mokosi analizuodami savo klaidas”, sužavėjo mokytojas ir atvers joms naujas galimybes bendraujant  su mokiniais savose mokyklose.

 Straipsnį paruošė:

Klaipėdos Gedminų progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Stasiulienė ir pradinių klasių mokytoja Jūratė Jankutė

Klaipėdos Martyno Mažvydo pradinių klasių mokytojos Vida Bartkienė ir Vida Šiuparienė



MARTYNAS USELIS APDOVANOTAS DIPLOMU IR DOVANOMIS PARODOJE MOKYKLA 2017



INFORMATIKOS IR INFORMATINIO MĄSTYMO KONKURSO BEBRAS REZULTATAI


Martynas Uselis 2alfa kl. - tryliktas tarp šalies antrokų. Jis kviečiamas į "Bebro" apdovanojimų šventę kaip daugiausiai taškų surinkęs mokinys. 

 

Pirmos vietos savivaldybėje: Saulė Kazelskaitė 1alfa kl., Martynas Uselis 2alfa kl..

Antros vietos savivaldybėje: Edvinas Repšas 1alfa kl., Vykintas Žeimys 2alfa kl., Eglė Vintilaitė 3c kl..

Trečios vietos savivaldybėje: Lukas Surblys 1alfa kl., Skirmantas Ilgas 2alfa kl., Aras Petronis 4a kl..


STAŽUOTĖ SUOMIJOJE TURKU MIESTE


Daugiau nuotraukų rasite Renginių galerijoje.


Pradinių klasių mokytojų vizitas į Suomijos mokyklas

 

Daug girdime apie Suomiją, ypač pastaraisiais metais. Trumpai pabandysiu apibendrinanti Suomijos švietimo esmę ir skirtumus nuo Lietuvos. Visų pirma, Suomijoje ugdymas remiasi trimis lygiaverčiais komponentais – žiniomis, įgūdžių ir vertybių formavimu. Lietuviškoji ugdymo sistema iš esmės grindžiama žiniomis. Bendrosiose programose, žinoma, daug prirašyta ir apie įgūdžius, ir vertybėms skiriama kelios dešimtys puslapių, tačiau realybėje, pamokose vyksta mokymas, mokymas, žinių tikrinimas ir tik retkarčiais – mokymasis.

Suomijos mokyklose nurodymų, kaip reikia mokyti vieną ar kitą temą, sudaryti pamokų scenarijus, kokią medžiagą pasirinkti ir t. t., beveik nėra. Yra nurodomas žinių lygis, susitarta, kokių įgūdžių ir vertybių mokiniai turi įgyti, ir viskas. Tačiau čia reikia pridurti, kad Suomijoje mokytojo specialybė yra viena geidžiamiausių, kad į vieną mokytojo vietą stoja maždaug 10 norinčiųjų.

Lyginant su kitomis švietimo sistemomis, suomių vaikai retai kada laiko egzaminus ar daro namų darbus (iki kol nepasiekia paauglystės). Tai grindžiama pasitikėjimu, siekiu sudaryti vaikui sąlygas mokytis pačiam, jo nespaudžiant, netikrinant tiesmukiškai. Tačiau daug teikiama pagalbos. Per pirmuosius devynerius mokslo metus (pagrindinė mokykla) 30 proc. mokinių suteikiama papildoma pagalba, vadinamosios specialiojo mokymosi grupės. Tikriausiai todėl skirtumas tarp silpniausių ir stipriausių mokinių yra mažiausias pasaulyje.

Na bet viena skaityti apie Suomijos mokyklas, o kita – patiems pamatyti bent kelias mokyklas, stebėti pamokas, kabėtis su mokytojais. Pasaulinė IT kompanija, programinės įrangos tiekėja „Bentley Systems“ surinko lėšas ir padovanojo pradinių klasių mokytojams kelionę į Suomijos mokyklas. Daug prisidėjo Turku universitetas, kuriame yra fakultetas, rengiantis mokytojus: suorganizavo vizitus trijose mokyklose, buvo sudarytos sąlygos visas dienas stebėti įvairias pamokas, kalbėtis su mokytojais, reflektuoti. Lietuvių delegacija buvo didelė, 24 pradinių klasių mokytojai, keletas darbuotojų iš Ugdymo plėtotės centro ir Švietimo ir mokslo ministerijos, delegacijai vadovavo Vilniaus universiteto prof. Valentina Dagienė – iš viso 29 žmonės.

Mokytojai buvo iš įvairių Lietuvos vietų, dešimties mokyklų: Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla,  Klaipėdos M. Mažvydo progimnazija , Klaipėdos Gedminų , Rokiškio J. Tūbelio progimnazija,Šiaulių r. Aukštelkės mokykla – daugiafunkcinis centras, Vilkaviškio „Santakos“ gimnazija, Vilniaus „Žiburio“ pradinė mokykla – tai informatikos ugdymo pradinėse klasėse, informatinio mąstymo ugdymo, informacinių technologijų integravimo į įvairius dalykus grupė. Tai mokyklos, kurios savanoriškai išsakė norą kurti ir išbandyti informatikos ugdymo turinį savo pradinėse klasėse, eksperimentuoti ir kitais metais apibendrintus rezultatus pasiūlyti kitoms mokykloms. Informatikos ugdymu siekiama ne tik integruoti informacines technologijas gerinant dalykų mokymąsi, didinant mokinių motyvaciją, bet, svarbiausia, ugdyti mąstančius, gebančius spręsti įvairias problemas ateities piliečius. Ne veltui nemažai šalių vis labiau kreipia dėmesį į informatinio mąstymo (Computational Thinking) ugdymą. Sutelktas Lietuvos mokyklų dešimtukas rengia inovatyvių pamokų pamokas, tariasi su Vilniaus universiteto grupele informatikos mokslininkų, išbando pamokų scenarijus savo klasėse.

Turku universitete prof. E. Sutinen iniciatyva įkurtas Ateities technologijų centras subūręs didelį studentų, doktorantų, mokytojų, mokslininkų būrį (https://tt.utu.fi/en/computer-science-education). Pagrindinį dėmesį skiria ne tik informatikos mokymo tyrimams, bet ir ateities technologijų, kurie padėtų žmonėms geriau gyventi ir ypač mokytis, kūrimui. Čia prieš 12 metų sukurta vizuali mokymosi aplinka ViLLE išaugo į modernią pasaulinę sistemą, kuria norėtų naudotis daugelis šalių. Daugiau kaip pusė Suomijos mokyklų naudoja ViLLE matematikai ir pradeda taikyti informatiniam mąstymui ugdyti.

Lankėmės trijose mokyklose: tradicinėje vidurinėje Klassillinen mokykloje, dviejų mokyklų centre Nossi – viena jų skirta būsimų mokytojų praktikai, antroji – tarptautinė, mokosi suomių vaikai, tačiau dalis pamokų vyksta anglų kalba – ir pradinio ugdymo mokykloje Pääskyvuoren. Klassillinen mokykloje direktorius Esko Heikkonen (jis taip pat yra Turku savivaldybės mokyklų tarybos pirmininkas) pristatė apskritai Suomijos švietimą, vyko diskusija.

Pääskyvuoren pradinėje mokykloje stebėjome, kaip antrokai, trečiokai sprendžia matematikos uždavinius naudodamiesi ViLLEs sistema. Įdomiausia pamatyti nuo pat pradžių, kaip vaikai savarankiškai prieš pamoką atsineša iš koridoriuje laikomus nešiojamus kompiuterius, juos įjungia, susiranda reikiamą programą ir nieko neraginami, neskubinami, kiekvienas savo tempu, ima ir sprendžia uždavinius. Žinoma, yra vaikų, kuriems kažkas nesuveikia, įstringa, tada kviečia pagalbon mokytoją. Jei sprendžiant uždavinį kažko nesupranta, pirmiausia tariasi su draugais, tik paskui kreipiamasi į mokytoją (kiek stebėjome, daugeliu atveju pasitarimas su draugais padėdavo rasti sprendimą).

ViLLEs mokymosi programa naudojama informatikos gebėjimams ugdytis integruojant su matematika. Mokiniai sprendžia daug įvairaus tipo uždavinių, dalis rutininių, testuojamo pobūdžio, bet dauguma – dinamiški, interaktyvūs, žaidybiniai. Aplinka grindžiama nuolatiniais tyrimais (analitika, statistika) ir praktiniu bendradarbiavimu su mokyklomis ir mokytojais. Atlikus tyrimus, pastebėta, kad ViLLE užtenka naudoti vieną pamoką per savaitę ir jau galima pastebėti apčiuopimų matematikos pagerėjimo rezultatų. Turku universitetas sutinka bendradarbiauti ir sudarysime galimybes šiais metais ViLLE išbandyti trijose pradinio ugdymo mokyklose. Pažiūrėsime, ar tikrai taip ir Lietuvos mokyklose. Eksperimentą pradėsime jau po savaitės: kiekvienoje mokykloje vienos klasės trečiokai vieną pamoką per savaitę mokysis matematikos naudodami ViLLE, o lygiagrečios klasės mokiniai mokysis įprastu būdu atlikdami pratybų užduotis ir pan. Šitaip bus mokomasi 15 savaičių. Suomiai atvyks į kiekvieną iš šių mokyklų, padės susitvarkyti sistemą, paaiškins, stebės, kaip mokiniai jaučiasi, kokių sunkumų jiems kyla.

Įdomu pastebėti, kad šis savanoriškais pagrindais atsiradęs projektas pritraukia nemažai pagalbininkų, darbuojasi ne tik mokyklų mokiniai ir mokytojai, Ugdymo plėtotės centro entuziastai ar Vilniaus universiteto informatikų grupelė, bet ir talkina Turku universiteto profesoriai, doktorantai. Visai netikėtai atsirado informatikos profesorius Lasse Bergeroth, kuris seniai išmokęs lietuvių kalbą ir sutiko talkinti verčiant aplinką, pranešimus, užduotis (o jų daug, vien aplinkos meniu ir pranešimų – per 10 tūkst. eilučių, o uždavinių penkiolikai savaitei reikės per pusę tūkstančio.

Štai keletas minčių, kurias išsakė vizito mokytojai.

------- Pastebėjimai iš mokyklų: pasitikėjimas, ramybė, saugumas, laisvė, mokykla be „sienų“, kurioje sudarytos sąlygos mokinių kūrybai ir individualiam mokymuisi, šiltas bendravimas, pagarba kiekvienam ugdymo proceso dalyviui, mokinių savarankiškumas ir atsakingumas, pasitikėjimas mokytoju, įvairiomis priemonėmis aprūpintos mokymosi erdvės, aukštos kvalifikacijos mokytojai. Savo veikloje ketinu taikyti, kai kuriuos elementus: dar didesnis mokinių savarankiškumas ir atsakomybė už savo atliktą darbą, daugiau laisvės planuojant pamoką, racionaliau išnaudosiu klasės erdves, sulėtinsiu tempą, juk mažiau yra daugiau! (Laima Bukauskienė, Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla)

------ Mane labai sužavėjo estetiškai įrengtos Suomijos mokyklų klasės bei fojė erdvės, kuriose mokiniai gali dirbti savarankiškai ar grupėse, pailsėti, pabendrauti, paskaityti knygą ar pažaisti. kadangi mūsų mokykloje yra dideli ir erdvūs koridoriai, bandysim sukurti panašias edukacines erdves. Patiko mokinių savarankiškumo ugdymas, mokymas planuoti savo laiką ir darbus (darbai, kuriuos reikia atlikti, surašyti lentoje, parašant datą iki kada atliekama viena ar kita užduotis). Puikiai būtų galima įgyvendinti principą mokyti mažiau, bet giliau. (Lina Vanagaitienė, Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla)

------- Labiausiai sužavėjo Suomijos vaikams sudarytos galimybės mokytis per praktines veiklas, kai vertinamas ne tik rezultatas, bet ir ugdymo procesas. Iš pokalbio su V. Dagiene prisimenu jos kolegos olando išsakytą nuomonę apie tai, kad jam nesuprantama, kodėl mūsų mokytojai trukdo vaikams mokytis neleisdami pasitarti ir diskutuoti pamokoje

Paieška

Naujienų prenumerata

Jūsų el paštas:


inzinerijaherbasherbas
Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazija
Teisinė forma: biudžetinė įstaiga
Įstaigos kodas: 290443410 
Vadovas: Vytautas Dumčius, direktorius
Adresas: Baltijos pr. 53, LT-94125 Klaipėda
Tel/Fax: 8 46 345995
El. pašto adresas: mazvydas@mazvydas19.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre


facebook

Tinklalapio svečiai

Turime 2 svečius

Skydeliai



baneris
baneris

baneris
baneris
baneris
baneris